Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovės atstovei Elenai Navickaitei-Zalieckienei, trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Reikienei,  trečiojo suinteresuoto asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovui Valentui Bakšiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys AB „Panevėžio specialus autotransportas“, UAB „Švaros komanda“, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl nutarimo panaikinimo,

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) 2015-08-03 elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2015-07-16 nutarimą Nr. 2S-10/2015 (toliau – ir Nutarimas) ir skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos) sustabdyti ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo 2 p., kuriuo pareiškėja įpareigota ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skundžiamo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį, galiojimą (t. 1, b. l. 1–8).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014-12-11 sudarė komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-1437 (toliau – ir Sutartis), kuria AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Paaiškino, kad pareiškėja yra atsakinga už atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Nurodė, kad 100 % AB „Panevėžio specialus autotransportas“ akcijų nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Teigia, kad sudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su sau pavaldžiu juridiniu asmeniu, taip užtikrindama, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos laiku, nepertraukiamai ir kokybiškai. Pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad atliekų surinkimo ir vežimo viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, geros kokybės ir būtų prieinamos, pareiškėja teisėtai ir pagrįstai sudarė Sutartį. Teigia, kad Nutarimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėja nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nuostatų ir nėra pagrindo nutraukti Sutarties.

Pareiškėja skunde nurodė, kad, sudarydama Sutartį, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kurie leidžia sudaryti vidaus sandorį su atskiru kontroliuojamu juridiniu asmeniu dėl paslaugų pirkimo. Pažymėjo, kad gavo Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą šiam sandoriui. Paaiškino, kad Sutartis buvo sudaryta todėl, kad AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ yra pareiškėjos įsteigta ir kontroliuojama nuo 1963 m. atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, nuo 1999 m. daugiabučių namų kvartaluose įgyvendinusi pažangią buitinių atliekų surinkimo konteinerinę sistemą, įrengusi aikšteles bei atliekų surinkimo konteinerius. Teigia, kad, sudarant Sutartį su pareiškėjos kontroliuojama įmone, išvengiama laisvosios rinkos rizikų, kurios gali kilti konkurencinėmis sąlygomis sudarius sutartį su privačiu paslaugos teikėju. Pažymėjo, kad Taryba nutarime nevertino, kad pareiškėjos kontroliuojamos įmonės sukurta infrastruktūra, įrengimai, darbuotojai, sudarius sutartį su privačiu teikėju, taptų nereikalingi, o AB „Panevėžio specialus autotransportas“ likvidavimo kaštai pareiškėjos biudžetui būtų sunkiai pakeliami. Mano, kad Vietos savivaldos įstatyme numatytų savarankiškų funkcijų vykdymo užtikrinimas, pavedant jas atlikti savo kontroliuojamai bendrovei, yra pakankama sąlyga, dėl kurios negalima išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų dėl to, kad yra vykdomi Vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Pažymėjo, kad sudaryti Sutartį be konkurencingos procedūros nulėmė tai, kad Savivaldybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, turėjo teisę nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą. Paaiškino, kad, nustačius kainą, nebuvo pagrindo skelbti konkursą, nes neliko kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atrinkti galimus tiekėjus.

Taip pat skunde pareiškėja nurodė, kad Taryba, nustatydama terminą, per kurį pareiškėja privalo nutraukti Sutartį, turėjo vadovautis teisės aktais ir atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, sąlygojančias reikalaujamų veiksmų atlikimą. Pažymėjo, kad, nutraukiant Sutartį, būtina atsižvelgti į teikiamų paslaugų nepertraukiamumą. Teigia, kad negali nutraukti Sutarties tol, kol nebus pasirašyta kita sutartis dėl minėtų paslaugų teikimo, 3 mėnesių terminas Sutarčiai nutraukti yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas.

Atsakovė Taryba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skirtingų konkurencijos sąlygų, kurios atsirado dėl Sutarties sudarymo, nelėmė Lietuvos Respublikos įstatymų privalomų reikalavimų vykdymas. Pažymėjo, kad nei viename iš pareiškėjos skunde nurodytų įstatymų nebuvo įtvirtintas reikalavimas, įpareigojantis pareiškėją pavesti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikti pareiškėjos kontroliuojamai bendrovei. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatyme įtvirtina abstrakti, bendro pobūdžio savivaldybės galimybė pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrintas viešųjų paslaugų teikimas, tuo tarpu Konkurencijos įstatyme nustatyta šios galimybės įgyvendinimo sąlygas. Teigia, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyta savivaldybių diskrecija pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtai bendrovei yra ribojama reikalavimu atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo nuostatas ir užtikrinti, kad toks pavedimas nepažeistų sąžiningos konkurencijos imperatyvo. Pažymėjo, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei ar organizacijai yra galimas tik išimtiniu atveju, t. y. kai kitu būdu neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Taryba atsiliepime nurodė, kad tai, jog Sutarčiai sudaryti buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas, nereiškia, kad minėta sutartis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, suteikdama leidimą vidaus sandoriui sudaryti, nevertina sandorio atitikties konkurencijos taisyklėms. Mano, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių ir objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą. Teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl įvairių laisvosios rinkos rizikų ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sukurtos infrastruktūros nuvertėjimo bei galimo šios įmonės likvidavimo yra subjektyvūs ir neturi įtakos Sutarties vertinimui pagal Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus (t. 1, b. l. 1–6).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ vienasmeniu akcininku yra pareiškėja. Paaiškino, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pradėjo veiklą 1964 m., šiuo metu įmonėje dirba 220 darbuotojų, didžioji dalis įmonės pajamų gaunama iš veiklos, skirtos tenkinti pareiškėjos poreikiams ar funkcijoms atlikti (t. 3, b. l. 4–9).

Teigia, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir užtikrinti viešąjį interesą, kad atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos būtų vykdomos nuolat, tinkamai ir geros kokybės. Pažymėjo, kad  AB „Panevėžio specialus autotransportas“ daug metų užsiima atliekų surinkimo ir vežimo paslaugomis pareiškėjai priklausančioje teritorijoje, yra geriausiai kvalifikuota atlikti šias paslaugas. Nurodė, kad netinkamai atliekamas atliekų surinkimas ir vežimas gali sukelti neigiamus padarinius ne tik Savivaldybėje gyvenantiems asmenims ar veikiančioms įmonėms, bet taip pat ir Panevėžio miesto įvaizdžiui, kuris svarbus pritraukiant išlaikant gyventojus bei investuotojus. Teigia, kad, nutraukus Sutartį, dauguma įmonės darbuotojų neteks darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio. Nurodė, kad viešojo konkurso paskelbimas pažeistų AB „Panevėžio specialus autotransportas“ interesus. Teigia, kad, pareiškėja, sudarydama Sutartį, užtikrino, kad bendros ekonominės svarbos paslaugos būtų teikiamos laiku, nepertraukiamai, kokybiškai ir už mažą kainą. Nurodė, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ negali lygiateisiškai konkuruoti su privačiais asmenimis, nes, turėdama perkančiosios organizacijos statusą, visas prekes ar paslaugas pagal Savivaldybės organizuojamo viešojo pirkimo sąlygas galimai turės įsigyti iš trečiųjų asmenų ar pasitelkti juos, kad galėtų įvykdyti viešojo konkurso sąlygas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms ir prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VPT nėra įgaliota aiškinti ir taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatų. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, nusprendusi sudaryti vidaus sandorius, turi pareigą užtikrinti, kad priimtas sprendimas atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus (t. 1, b. l. 109–111).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švaros komanda“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį su kontroliuojama įmone AB „Panevėžio specialus autotransportas“ be konkurencingos procedūros, privilegijavo savo įmonę kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Mano, kad, pareiškėjai netaikant konkurencingos paslaugų teikėjo atrinkimo procedūros, pažeidžiamas viešasis interesas, nes Panevėžio miesto atliekų turėtojai priversti mokėti Savivaldybės nustatytą kainą, kuri galimai yra aukštesnė, nei galėtų būti, jeigu paslaugų tiekėjai būtų atrinkti laikantis sąžiningos konkurencijos laisvės principų (t. 3, b. l. 2–3).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti. Savivaldybės administracija atsiliepime pateikė tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėja (t. 3, b. l. 55–61).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Prašė grąžinti bylą tirti Tarybai. Nurodė, kad Taryba neišsamiai ištyrė ginčo aplinkybes. Teigia, kad nėra juridinių ir faktinių galimybių įgyvendinti Nutarimą. Nurodė, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nepertraukiamai teikia pareiškėjai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas nuo 1998 m. Teigia, kad Panevėžio mieste nėra kitų subjektų, kurie galėtų teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, siekiant įvertinti, ar pareiškėjos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ santykiai patenka į vidaus sandorio santykio apimtį, t. y. ar savivaldybė, sudarydama Sutartį, pagal kurią AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pavesta teikti paslaugas, turėjo vadovautis 1992-06-18 Tarybos direktyvoje „Dėl viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ nustatytais reikalavimais ir šioms paslaugoms teikti privalėjo skelbti viešą konkursą.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta galimybė sudaryti vidaus sandorį, jeigu nėra galimybių sudaryti sandorį konkurencingoje aplinkoje. Teigia, kad pareiškėja neįrodė, jog kiti subjektai negali teikti Panevėžio miestui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. Mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos atstovo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Savivaldybės taryba 2003-11-27 priėmė sprendimą Nr. 1-10-15, kuriuo patvirtino Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisykles ir pavedė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ eksploatuoti ir plėtoti savivaldybės komunalinių atliekų sistemą (t. 1, b. l. 32). Savivaldybės administracija ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2007-12-20 sudarė sutartį Nr. 224-22-6-38-1238, pagal kurią AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (t. 1, b. l. 44–46). Savivaldybės taryba 2013-06-27 priėmė sprendimą Nr. 1-214, kuriuo paskyrė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore ir pavedė jai iki 2013-12-31 parengti naujų Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių projektą (t. 1, b. l. 49). Savivaldybės Taryba sprendimu „Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir tvarkymo tarifų patvirtinimo, savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo Nr. 1-34-15 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ patvirtino komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir tvarkymo tarifus (t. 1, b. l. 86). VPT 2014-09-29 raštu Nr. 4S-3208 pritarė vidaus sandorio sudarymui tarp Savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (t. 1, b. l. 28–29). Savivaldybės administracija su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2014-12-11 sudarė Sutartį, pagal kurią AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (t. 1, b. l. 21–27).

Taryboje 2014-02-27 gautas UAB „Švaros komanda“ skundas, kuriame nurodoma, kad Savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimas Nr. 1-214 prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms (t. 2, b. l. 11–16). Taryba 2015-07-16 priėmė nutarimą Nr. 2S-10/2015, kuriame nutarė: 1) pripažinti Sutartį pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus; 2) įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos panaikinti Sutartį; 3) įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Sutarties panaikinimo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 9–20).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teigia, kad Taryba Nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad Sutartis, kuria Savivaldybės administracija, nerengdama viešojo konkurso, pavedė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Sutartyje nustatyta tvarka teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje, prieštarauja teisė aktų reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar, sudarant Sutartį, nebuvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatos. Nagrinėjamu atveju aktualios Vietos savivaldos, Atliekų tvarkymo ir Konkurencijos įstatymų nuostatos.

Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (LVAT 2015-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015; LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011; LVAT 2009-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2009).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015-06-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, aptardama pirmąsias dvi aplinkybes, nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. ūkinė veikla suprantama kaip visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, o prekė – kaip kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Minėtoje LVAT 2015-06-15 nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad išimtinės teisės vykdyti ūkinę veiklą atsiranda tuo atveju, kai valstybė (savivaldybė) suteikia įmonei monopolines teises užsiimti tam tikra ekonomine (ūkine) veikla.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 16 p. ūkinė veikla suprantama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. konkurentais rinkoje laikytini ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Nagrinėjamu atveju konkurentais rinkoje laikytini asmenys, kurie Panevėžio mieste gali teikti komunalines paslaugas. Konkurentų buvimą atitinkamoje rinkoje patvirtina tai, kad dėl galimai neteisėtų Savivaldybės veiksmų į Tarybą kreipėsi kita komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė UAB „Švaros komanda“.

Vietos savivaldos įstatymo (redakcija nuo 2014-07-12 iki 2014-12-31) 6 str. 31 p. nustatyta, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas. Iš minėtų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti, kad, kaip skunde nurodė pareiškėja, Savivaldybė yra atsakinga už komunalinių atliekų sistemų tiekimą bei už tai, kad komunalinės paslaugos būtų teikiamos geros kokybės ir nepertraukiamai. Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. bei 9 str. 1 ir 2 d. nuostatas viešąsias paslaugas gali teikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkti įvairūs subjektai (biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai), o pati savivaldybė (seniūnija) šias paslaugas gali teikti tik tais atvejais, kai nėra kitų viešųjų paslaugų teikėjų. Be to, savivaldybė steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus gali tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija nuo 2014-10-21 iki 2014-12-30) 30 str. 11 d. nustatyta, jog savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 12 d. nustatyta, kad atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei Vietos savivaldos įstatyme nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas Savivaldybei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pavesti teikti savo įsteigtai įmonei, tačiau minėtuose teisės aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Savivaldybė negali pavesti atliekų tvarkymo paslaugas teikti savo kontroliuojamai įmonei.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pavedė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nerengiant konkurso ar kitų konkurenciją užtikrinančių atrankos procedūrų. Teismas vertina, kad tokiais veiksmais Savivaldybė suteikė išimtines sąlygas vienam ūkio subjektui ir nesudarė konkurencijos sąlygų kitiems galimiems paslaugų teikėjams varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas. Siekiant pateisinti minėtą konkurencijos rinkoje ribojimą, turi būti atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo 2015-03-05 nutarimą, kuriame konstatuota, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu būdu būtų neįmanoma užtikrinti šių paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo; reikalavimas atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu. Teismas vertina, kad pareiškėja, sudariusi Sutartį su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, turi pateikti duomenis apie tokio išimtinio atvejo buvimą, dėl kurio konkurencijos ribojimas gali būti pateisinamas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad konkurencijos ribojimas šiuo atveju yra pateisinamas, nes, sudarius Sutartį su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, buvo užtikrintas viešasis interesas, kad viešosios paslaugos bus teikiamos laiku, nepertraukiamai ir kokybiškai, buvo išvengta laisvosios rinkos rizikų, kurios gali kilti konkurencinėmis sąlygomis sudarius sutartį su privačiu paslaugos teikėju.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad, prieš pavesdama AB „Panevėžio specialus autotransportas“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, būtų vertinusi kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Savivaldybės administracija prieš sudarydama Sutartį nesiekė gauti informacijos apie kitų ūkio subjektų galimybes teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „Švaros komanda“ 2014-02-21 pateikė raštą Savivaldybės Administracijos direktorei, kuriame informavo apie  UAB „Švaros komanda“ vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo veiklą ir prašė su ja sudaryti minėtų paslaugų tiekimo sutartį (t. 2, b. l. 80). Iš Tarybos bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „Švaros komanda“ teikia mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas daliai Panevėžio mieste veikiančių įmonių ir įstaigų (t. 2 b. l. 149). Iš Tarybos 2015-07-08 posėdžio protokolo Nr. 4S-17/2015 matyti, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovas neginčijo galimybės, kad egzistuoja privatūs subjektai, kurie gali teikti atitinkamas komunalines paslaugas Panevėžio mieste, tačiau nurodė, kad privatūs subjektai gali riboti konkurenciją draudžiamais susitarimais (t. 2, b. l. 188). Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį sudarant viešojo konkurso nebūtų užtikrintas viešasis interesas.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ atliekų tvarkymo paslaugas teikia nuo 1963 m., nesudarius Sutarties su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, jos likvidavimo kaštai pareiškėjos biudžetui būtų sunkiai pakeliami. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjos argumentai negali pagrįsti veiksmų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatoms.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Sutarties sudarymui pritarė VPT, Sutartis atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatas, todėl nėra pagrindo Sutartį nutraukti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Savivaldybė turi teisę pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įtvirtinta išimtimi ir konkurso neskelbti, jeigu Sutarties sudaryti konkurencinėmis sąlygomis nėra galimybės. Aplinkybė, jog pareiškėja sudarė vidaus sandorį, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, per se nereiškia, kad toks sandoris neprieštarauja ir konkurencijos teisei. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne tai, ar pareiškėja sudarė Sutartį, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d., o tai, ar Sutarties sudarymas atitiko Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, pažymi, kad, Savivaldybė, sudarydama Sutartį, privalėjo įvertinti, ar konkrečiu atveju viešojo konkurso būdu nebuvo įmanoma užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo ir, tik išsamiai ištyrusi ir įvertinusi minėtas aplinkybes, gali sudaryti vidaus sandorį. Pareiškėja nepasinaudojo galimybe konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir suteikė privilegiją AB „Panevėžio specialus autotransportas“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Minėtais veiksmais pareiškėja sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams, lyginant su AB „Panevėžio specialus autotransportas“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Teismas vertina, kad pareiškėja, nekonkurencingu būdu paskyrusi teikti jai priklausančiai įmonei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, neužtikrino efektyvios konkurencijos. Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė objektyviai pateisinamų pagrindų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai konkurso būdu buvo neįmanoma užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje taip pat pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo, kadangi byloje kyla klausimas dėl to, ar pareiškėjos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ santykiai patenka į vidaus sandorio santykio apimtį, ir dėl to, ar pareiškėja privalėjo skelbi viešą konkursą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar pareiškėja turi teisę sudaryti vidaus sandorį. Minėta pareiškėjos teisė pati savaime šiame ginče nėra ginčijama. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja, sudarydama vidaus sandorį, laikėsi konkurencijos teisės reikalavimų. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybėms narėms nacionalinėje teisėje nustatyti griežtesnes procedūras, nei nustatyta Europos Sąjungos teisėje. Teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl byloje taikytų nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo priėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Taryba Nutarime pagrįstai nustatė, jog Sutartis sudaryta, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, ir įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos panaikinti Sutartį, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Ina Kirkutienė

Beata Martišienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė