KONKURENCIJA LEMIA EFEKTYVESNĮ VALSTYBĖS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMĄ
Savivaldybės, besirūpinančios, kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir tęstinumą, turi nepamiršti, kad būtent konkurencija garantuoja didesnį pasirinkimą ir geresnę prekių bei paslaugų kokybę už mažesnę kainą, o kartu – ir efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą. Apie konkurencijos svarbą ir naudą Kaune balandžio 2 d. surengtame seminare Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojams kalbėjo Konkurencijos tarybos ekspertės.
Ilgametė Konkurencijos tarybos statistika patvirtina, kad iš visų 2007–2017 m. nustatytų konkurenciją ribojančių susitarimų pusė buvo karteliai viešuosiuose pirkimuose. Verslui sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą, viešuosiuose pirkimuose perkamų prekių ar paslaugų kaina gali padidėti iki 30 proc. Todėl itin svarbu, kad perkančiosios organizacijos atpažintų galimą susitarimą ir imtųsi priemonių išvengti žalingų pažeidimų.
Kaip atpažinti viešuosiuose pirkimuose sudaromų kartelių požymius, seminaro dalyviams informacijos pateikė Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė. Ji apžvelgė institucijos vykdytas bylas, pristatė pagrindinius aspektus, į kuriuos savivaldybių atstovai galėtų atkreipti dėmesį ir, atpažinę galimus kartelius, imtis veiksmų.
Karteliai viešuosiuose pirkimuose neleidžia efektyviai panaudoti savivaldybių, valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšų, perkančiosios organizacijos gauna prastesnės kokybės ir brangesnes prekes. Todėl labai svarbu, kad verslas realiai konkuruotų dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosios organizacijos, taip pat ir savivaldybės, sugebėtų atpažinti situacijas, kai konkurencija tik imituojama.
Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos narė
Ji priminė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. perkančiosios organizacijos gali operatyviai reaguoti į konkurenciją iškreipiantį tiekėjų elgesį. Turėdamos įtikinamų duomenų apie galimai sudarytą tiekėjų susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, perkančiosios organizacijos gali pašalinti tokį susitarimą sudariusius tiekėjus iš pirkimo procedūros, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjų susitarimo faktas buvo nustatytas kitų institucijų ar teismų ir ar tokia sąlyga buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat konsultuoja perkančiąsias organizacijas vertinant galimo pašalinimo aplinkybes.
Savivaldybės ir kitos valdžios institucijos turėtų rūpintis, kaip skatinti konkurenciją, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo, – apie tai seminaro dalyviams aiškino Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė. Ji įspėjo, kad savivaldybės neturėtų proteguoti savo įmonių ir pačios varžyti konkurencijos, o ūkinę veiklą savivaldybių bendrovėms patikėti tik tuomet, jeigu šios nesiima privatus verslas.
J. Paulauskaitė daug dėmesio skyrė valstybės pagalbai: kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai. Savivaldybė, skirdama paramą ūkio subjektams, turi pirmiausia įvertinti, kokią naudą tai atneš savivaldybei, vietos gyventojams. Anot J. Paulauskaitės, valstybės pagalba turi būti skiriama tikslingai ir įvertinus jos poveikį gavėjo konkurentams. Jeigu parama skiriama nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių, įmonėms gali tekti šią paramą grąžinti. Taigi valstybės pagalbos taisyklių taikymas apsaugo įmones nuo neteisėtos paramos išieškojimo ir prisideda prie efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.
Konkurencijos tarybos ekspertės taip pat atsakė į savivaldybių kontrolierių ir auditorių klausimus apie galimas konkurencijos problemas.
Seminare dalyvavo ir Valstybės kontrolės atstovė, kuri apžvelgė savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo audito klausimus.
