KONKURENCIJA TURĖTŲ RŪPĖTI VISIEMS ŠALIES GYVENTOJAMS
Vilniuje surengtu seminaru Konkurencijos taryba užbaigė dvejus metus trukusį renginių ciklą #SuKonkurencijaPoLietuvą. Institucijos ekspertai apsilankė 10-yje regionų, seminaruose iš viso dalyvavo 1100 viešojo ir privataus sektoriaus atstovų.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad seminarų metu buvo ne tik dalijamasis aktualia informacija, bet ir siekiama išsiaiškinti, kokios konkrečios konkurencijos problemos rūpi skirtingų savivaldybių viešajam ir privačiajam sektoriui, taip pat paskatinti rinkos dalyvius kreiptis į Konkurencijos tarybą, jeigu kyla įtarimų dėl galimų konkurencijos pažeidimų.
Konkurencija turėtų rūpėti visiems šalies gyventojams, nes ją apribojus, už prekes ir paslaugas permoka tiek vartotojai, tiek valstybė. Mūsų institucija nekuria konkurencijos, o tiria konkurencijos pažeidimus. Konkurenciją kuria rinkoje veikiantys konkurentai, ir kuo jų daugiau, tuo didesnę naudą gauna vartotojai. Taryba siekia užtikrinti, kad konkurencijos nesumažėtų, kai verslas jungiasi. Jeigu įvertiname, kad dėl vieno ar kito sandorio gali kilti konkurencijos problemų, neduodame leidimo įmonėms jungtis.
Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas
Būtent dėl konkurencijos problemų institucija šiemet neleido susijungti dviem prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“. Pastaruosius kelerius metus institucija ypač daug dėmesio skyrė karteliams viešuosiuose pirkimuose.
Tarybos narė Dina Lurje bei Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyresnioji patarėja Monika Dumbrytė-Ožiūnienė apžvelgė svarbiausius institucijos išaiškintus draudžiamus susitarimus viešuosiuose pirkimuose, pristatė požymius, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos galėtų atpažinti galimus kartelius ir imtis priemonių, taip pat pasakojo verslo atstovams, kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.
„Kartelio pasekmė – brangesnės ir prastesnės kokybės prekės bei paslaugos. Iš perkančiųjų organizacijų gauta informacija gali padėti Konkurencijos tarybai įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimai sudaryto draudžiamo susitarimo“, – kalbėjo M. Dumbrytė-Ožiūnienė.
D. Lurje įspėjo verslo atstovus, kad kartelio priedanga neturėtų tapti jungtinė veikla ar subranga: „Jungtinė veikla, kaip bendradarbiavimo su konkurentais forma, pati savaime nėra draudžiama, tačiau jei tiekėjai, galėję pateikti savarankiškus pasiūlymus pirkime, pateikia bendrą komercinį pasiūlymą, tai gali rodyti, kad konkurentai sudarė kartelinį susitarimą ir apribojo konkurenciją.“
Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės Milda Kankevičiūtė ir Jūratė Mikelaitytė aiškino, kaip reklamuojant paslaugas ar prekes išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų, o vartotojams atpažinti klaidinančią reklamą. Kas yra valstybės pagalba, kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai, seminaro dalyviams pristatė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyresnioji patarėja Agnė Richard.
Galimai neteisėtai teikiama valstybės pagalba buvo ir viena Konkurencijos tarybos narių susitikimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovais temų. Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė priminė, kad profesionalius sporto klubus remiančios savivaldybės, tarp jų – ir Vilniaus miesto, turėtų parengti valstybės pagalbos schemą ir suderinti ją su Europos Komisija. To nepadarius išlieka rizika, kad suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, valstybės pagalbos gavėjų konkurentai) dėl neteisėtos valstybės pagalbos kreipsis į Europos Komisiją arba nacionalinius teismus ir prašys, kad neteisėta valstybės pagalba būtų išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis.
Seminarų ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginiai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.
