KONKURENCIJOS TARYBA ŽINIASKLAIDOJE: APIE KALĖDINES AKCIJAS IR KAI KURIUOS TYRIMUS
Gruodžio 9 d. žiniasklaidoje pasirodė du Konkurencijos tarybos parengti komentarai - Eglės Bajorinės straipsnis „Kalėdinių nuolaidų akcijos: ar tikrai „visur”, „viskam” ir „nemokamai”?“ ir Šarūno Keserausko komentaras „Kas siautėja alaus stiklinėje?“. Š. Keserausko komentaras apie Konkurencijos tarybos nepriklausomumą skelbiamas tik „popierinėje“ dienraščio versijoje, todėl Jūsų patogumui visą jį skelbiame čia.
Kas siautėja alaus stiklinėje?
Baigiantis metams Konkurencijos taryba (KT) sulaukė daug dėmesio. Vieni mus kaltina sąmokslu su bankininkais, kiti – ketinimais girdyti tautą stipriu alumi, treti – vienos iš didžiausių Lietuvoje veikiančios bendrovės skriaudimu už 2003 m. atliktus sandorius. Įdomu tai, kad dauguma komentuotojų pasisako apie KT nutarimus, kurie dar net nėra priimti.
Visada pabrėžiame, kad KT atliekamas tyrimas dar nereiškia, kad pažeidimas egzistuoja, o paskelbę apie atliekamą tyrimą, jo nekomentuojame tol, kol nebaigiame. Vienintelis KT įrankis, atliekant tyrimus, yra įstatymas, jis įpareigoja mus būti nešališkus, todėl KT vadovaujasi ne garsiausiai rėkiančiųjų nuomonėmis, o Konkurencijos įstatymu, ES teisės aktais ir teismų praktika.
Nuomonių ir pamokymų gausa dar nepriėmus jokio nutarimo dviejuose jau rezonansiniais tapusiais tyrimuose panaši į gogolišką „Revizorius atvažiavo!“. Juk, jei viskas gerai, jei įvykę procesai skaidrūs ir deklaruojami siekiai atitinka tikrovę – bijoti nėra ko. KT nėra vien tik baudas skirianti institucija – konkurencijos kultūros sklaida per dialogą su verslo bendruomene ir viešojo administravimo subjektais bei veiksmingos konkurencijos užtikrinimas, o ne baudų skyrimas, yra mūsų veiklos prioritetai. Nekaltumo prezumpcija mums nėra vien tik teisės abstrakcija. Tačiau tik atlikusi tyrimą KT gali konstatuoti, būta ar nebūta pažeidimo. Pasaulinė patirtis rodo, kad nešališki tyrimai įmanomi tik tuomet, kai konkurencijos priežiūros institucija yra apsaugota nuo politikų ar verslo atstovų bandymų paveikti konkretaus tyrimo rezultatus. Žinoma, pažeidimu įtariamos įmonės turi teisę į gynybą, o politikai ir komentatoriai – teisę į nuomonę. KT gali ir turi būti kritikuojama, taip pat atskaitinga už savo veiklos rezultatus. Vis dėlto teisė į gynybą turi būti įgyvendinama įstatymuose numatytais būdais, o nuomonės neturėtų tapti pamokymais, nes tai pažeistų įstatymuose įtvirtintą KT nepriklausomumą. Taip pat norėtųsi, kad drąsiai reiškiantieji savo nuomonę taip pat drąsiai deklaruotų ir savo ryšius su komentaruose ginamais subjektais.
Atsakydamas į LLRI prezidento pasiūlymą „pirmiausia taikytis į valdžios institucijas, valstybės ir savivaldybių įmones“, atkreipiu dėmesį, kad 9 iš 25 KT šiuo metu atliekamų tyrimų yra susiję su viešojo administravimo subjektais, KT daug dėmesio skiria viešojo administravimo subjektų švietimui, o skatindama konkurenciją ir skaidrumą, lapkričio mėnesį pasiūlė į LLRI skelbiamo savivaldybių indekso kriterijų sąrašą įtraukti ir nuostatą dėl konkurencijos teisės pažeidimų (arba jų nebuvimo).
Nepaisydama tikrų ar tariamų audrų stiklinėse, KT siekia užtikrinti veiksmingą konkurenciją, nes ji suteikia žmonėms galimybę rinktis, o įmonėms leidžia pranokti konkurentus. Norisi tikėti, kad kitus pranoks ne garsiausiai rėkiantys, o efektyviausiai veikiantys.
Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas
